BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

42 įrašas, JIS

Iš Paulo rimto veido išlindo šypsena, kuri reiškė, kad jam palengvėjo.

- O, Gabrieliau. Sveikas. - atsikrenkštė ir aš jį paleidau, bet toliau stovėjau ir žiūrėjau į Paulą. Akys dar žiežirbavo. O gal ne? Nes Paulas net nekreipė dėmesio į mane. Šūdas.

- Labas labas. Išsigandai merginos? - pradėjo juoktis, o po to paskui jį dar keli balsai. Tikriausiai kiti draugai. Lėtai atsisukau kvaila šypsena. O Paulas nieko neatsakęs, nuėjo kažkur visai kitur.

- Labutis. - pasijaučiau kvailelė, kai pamojavau Gabrieliui, nors jis stovėjo šalia manęs. Gal jam ranką reikėjo paduot ir paspaust. Ai ne, čia vyriškai.

- Sveika, kaip laikaisi? - šyptelėjo. Ir nusisuko į savo draugus. Jie, nusukę akis nuo manęs, Pažiūrėjo Į Gabių ir nuėjo savais keliais burbėdami.

- Neblogai, kaip tu? - Žinai, visai neseniai man bėgo kraujas, bet čia nieko blogo, taigi čia tu viską suplanavai.

- Gerai, bet dabar dar geriau, kai tave pamačiau prirėmusią mano gerą draugą prie sienos. Kodėl taip padarei? - prisidengė ranka burną ir “tipo” užkosėjo, nors ten buvo “nuslėptas” juokas. Ką jis čia, iš manęs šaiposi?

- Ne tavo reikalas. Tai ko taip norėjai, kad privertei apsikraujuoti prieš didelę žmonių auditoriją ir pabėgti su nepažįstamu vampyru? - šnekėjau taip, lyg tai būtų buvę pats paprasčiausias įvykis mano gyvenime, kaip nueiti į tualetą.

- Tu žinai, kas tu esi? - iškart ėjo prie reikalo, ko ir norėjau.

- Taip, o ką? Kas tu toks? - kažkaip prie tapau nervinga.

- Aš - keistas sutvėrimas. - šyptelėjo velniška šypsena, nuo kurios man pasidarė saldu. Ei, kur tu? Pas vampyrus.

- Na, tai koks? Vampyras? - jis tampė mano nervus.

- Taip, iš kur žinai? - suplojo sarkastiškai rankas.

- Tavo draugas toks. Pasakė, kad jūs išsiskirstę ir t.t. Beje tu mane radai, kai nužudžiau stirną, o paprastas žmogus to nepadarytų. - sunėriau rankas ant krūtinės.

- Daug informacijos. - suraukęs antakius nuėjo į šalia esantį kambarį. Aš, kaip mažas vaikas, nubėgau paskui jį.

- Tai kodėl mane pasikvietei? - užkniso.

- Pašnekėti. Žinai, tu man patinki. - jis palinksėjo galva. - Tavo akys gražiai žybsi, net ir dabar. - priėjo prie manęs arti. Uch… Ramiai, Melisa. Koks jo kvapas.

- Apie ką? - atsitraukiau ir vėl vaidinau abejingą… Nors taip nelabai yra. ;)

- Kas tave pavertė stichvilke? - sutrikau.

- Iš kur aš galiu žinoti? Man buvo 7 -eri, kai mane bandė nužudyti. Pamąstyk, vampyre. - tegul logiškai pamąsto.

- Jo akys buvo mėlynos? Ir su trumpais plaukais? - nuleidau galvą, ir pradėjo galvoti… Po kelių minučių mąstymo, atsakiau:

- Taip. Tai kas jis? - mano širdis pradėjo tuksėti, kaip pašėlusi.

- Man atrodo, kad tai… mano brolis. - liūdnai šyptelėjo. Kaži vampyrai gali verkti? Nes stichvilkiai gali.

Patiko (23)

Rodyk draugams

komentarai (3) | “42 įrašas, JIS”

  1.   agnieskablogaslt rašo:

    Labai patiko :)

    Tiesiog žiauriai patiko ;)

    Ir dar pridursiu. Laukiu laukiu dar.. :)

  2.   Ditutea rašo:

    nuostabu laukiu dar ;]]]

  3.   smilesmile48 rašo:

    omg, geras ;]

Rašyk komentarą