BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

45 įrašas, Kova

Ir vėl tylėdami privažiavom ligi pat vampyrų namų. Man pasidarė šiek tiek nejauku dėl to, kad įsisiūliau važiuoti kartu. Bet ką jau padarysi… Sustojom prie namo.

Namuose visi vaikinai šūkavo. Mane apėmė keista nuojauta, kuri liepė man dingti, bet, žinoma, man buvo žiauriai smalsu po to, ką Paulas mums išvažiuojant pasakė:

- Tik nereguok karštai. - aš iškart sušilau. Juokinga? Na, man nelabai.

Taigi įėjom į vidų ir pasukom į svetainę. Ten sedėjo visi vaikinai, kuriuos jau mačiau. Aš ėjau Paului iš nugaros, ir kiti manęs nematė, na, nebent užuodė.

- O, Paulai, pagaliau grįžai. Mes turim sve… - Gabrieliaus balsas nutilo ir nuo laiptų ant manęs pasileido mergina, bet ji atrodė grėsmingai. Tačiau netaip grėsmingai kaip aš.

Aš iškart persiverčiau į stichvilkę, pritvinkau jėgų ir pagavau tą liekną vampyriukę. Na, dabar ji man neprilygo. Mano nagai jai perbrėžė liemenį, bet nenužudė. Tikrai nežinojau, kaip reikia kautis su vampyrais. Mečiau ją į kambario kampą, bet dar net neatsitrenkusi į sieną ji atsispyrė į ją ir vėl šoko į mane. Aš iššiepiau dantis (net nežinau kodėl) ir pajaučiau, kaip užkaitau. Randas degė, akys taip pat. Vampyriukė pačiupo mano ranką ir nuskraidino manę į sieną. Jos akys buvo raudonos. Aš, šiek tiek pastovėjusi, už pečių trenkiau ją į žemę ir pajutau, kad mano akių karštis siaubingai išsiplėtė apie akis, ir apšvietė vampyriukę. Aš pačiupau ją, vėl nuo žemės, už kaklo ir ten suleidau nagus. Ji pradėjo žiopčioti, bet aš dar labiau spaudžiau. Buvau keistai susinervinusi. Staiga užmerkiau akis ir atleidau ranką. Užpuolikė nukrito ant žemės ir raitėsi.

Toliau stovėjau užmerkusi akis. Aplinkui niekas nejudėjo. Šiek tiek aprimusi atsimerkiau ir kiti toliau žiūrėjo į mane. Pažvelgiau į apačią, o toji vampyriukė susirietusi gulėjo ant grindų ir dejavo. Kas jai taip blogai? Aš tik truputį paspaudžiau. Pažvelgiau į Paulą, jis nurijo seiles ir priėjo.

- Tau viskas gerai? - jautėsi, kad kažkas negerai.

- Jo. Kas ji? - pažiūrėjau į apačią ir dabar į mane žiūrėjo graži mergina, kurios neseniai vos nepasmaugiau. Pasijaučiau kalta, bet ji pati mane puolė, o aš išsigandau…

- Ji Šarlotė. Greitai užsiveda… - pažiūrėjo į ją, vėliau į mane. - Kas tau atsistiko? Tu buvai… tu…

- Baisi, stipri ir žiauri? - suklupau šalia tos Šarlotės. - klausyk, atsiprašau… Ammm, tau neskauda? Aš niekada… - nesupratau, kodėl atsiprašinėju. Bet ji mane nutraukė.

- Čia aš kalta… Atsiprašau, kad išgąsdinau…

- Tu manęs neišgąsdinai… - nutraukiau ją.

- Aš išgąsdinau… Užuodžiu jūsų jausmus, taigi aš geriau žinau. - šyptelėjo. - Jūs nepaprastai stipri.

- Ir… Graži… - žiūrėjo į mane didelėmis akimis Paulas. Nuraudau tikriausiai. Jau buvau vėl normali, kaip ir anksčiau.

- Hmm. Dėkui. Kas jūs? - be tos mergaitės prie Gabrieliaus stovėjo dar dvi aukštos merginos. Jos buvo tarsi modeliai ir žiūrėjo rimtais veidais į mane. Lyg su pagieža. Aš sudrebėjau.

- Nebijok… - pasakė tyliai Šarlotė.

Žiūrim šiandien Euroviziją!!! Ir sergam už Lietuvą ;DDD

Žiūrim šiandien Euroviziją!!! Ir sergam už Lietuvą ;DDD

Patiko (20)

Rodyk draugams

komentarai (2) | “45 įrašas, Kova”

  1.   sniege rašo:

    patiko . :)))

  2.   agnieskablogaslt rašo:

    Žiauriai patiko :)

Rašyk komentarą