BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

47 įrašas, Gėjus?

- Kodėl? - giliai įkvėpaiu ir užmerkiau akis.

- Na, aš nenoriu… - kodėl jis elgiasi lyg nuskriaustas? Negi jis…

- Tu gėjus? Negi vampyrų yra gėjų… Wow. - atsilenkiau ir šypsodamasi žiūrėjau į Paulą. Manęs visai neglumino tai, kad jis mane atstūmė.

- Ka tu čia nusišneki, - supyko. - Joks aš gėjus. Ar pas mane matai kokių nors gėjiškų daiktelių? Ogi ne. - pradėjo vaikščioti po kambarį. Sukikenau.

- A, tai puiku. Tai kas yra?

- Kas kas? Nieko, tiesiog man patinka kita… - nusišypsojo…

- Šarlotė? Mačiau, kaip į ją žiūri… - šyptelėjau. - Ji žino, kad tau ji patinka?

- Ne, ką tu? Toji žiežula, - pritildė. - Neleidžia Sabinai ir Šarlotei su nieko susitikinėt… - per jo mielą veidą perskrido pyktis.

- Dėl ko?

- Nes “tipo”, turi jos ją prižiūrėt. Ar kažkas pan… - pabeldė į duris. - Jo?

- Galiu užeiti? - vilką mini, vilkas čia. Šarlotė įžengė grakščiu žingsniu į kambarį. Kaži, kiek jai metų? - Manau, tau Paulai, reikėtų ją išvežti. - pažiūrėjo į mane. - Tau linksma? - šyptelėjo ji?

- Aha, o kodėl turėtų būti liūdna? - išplėčiau akis. - nors turėtų…. Ką tik mane labai mielas vaikinas atstūmė dėl kitos… - pažvelgiau vaidindama ilgesingu žvilsniu į Paulą. Jis prikando lūpą. Vėl atsisukau į Šarlotę. - O ji tokia miela, kad net nesusinervinau. Įsivaizduoji? - nelaukiau atsakymo. - Ir ji stovi visai netoli, bet jis nedrįsta jai pasa…

- Ar jau viską jie išsiaiškino? - greitai mane nutraukė Paulas. Suėmė juokas. Kai nusijuokiau, mane kažkas pradėjo lyg su adatom badyti. Ot koks kerštas! Taip nesąžininga. Mačiau, kaip jis tvardė šypseną. Šarlotė neuprato nieko.

- Žinai, aš tave greitai galiu nužudyti. - susinervinau. Skauda gi. - Klausykit, aš pati pareisiu namo. Jūs pasišnekėkit ir ką nors… - įžūliai pažiūrėjau į Paulą. - Prisipažinkit. Nu žinot. - šiaip taip priėjau prie durų. Tas bailys mane dar badė. - Turiu bėgti.

- Ei… - kažką Paulas norėjo sakyti, bet aš nebesiklausiau ir nubėgau į apačią.

Ant paskutinio laiptelio sulėtėjau ir priėjau prie ten to kambario, kur vos nenužudžiau Šarlotės. Niekas nešnekėjo. Norėjau jau praeiti pro kambarį, nes, na, reikia pro jį praeiti, kad išeitum iš namo. Žengiau į vidų, o ten, prie židinio, Gabrielius ir Juodaplaukė bučiuojasi, iš pradžių švelniai vėliau grubiau. Papurčiau galvą.

- Ai nekreipkit dėmesio. Aš išeinu. Chm… Sėkmės, darant vaikus. - per prievartą nusijuokiau. Perėjusi kambarį atsisukau į porelę, o jie žiūrėjo į mane. Gabrieliaus akys buvo keistos, kaip išsigandusios, o Juodaplaukės kaip erelio, atrodo, tuoj atskris ir išplėš manąsias. Durnė.

Greitai nusisukau ir žengiau pro duris. Lauke sedėjo visi kiti namo gyventojai. Jie žaidė kažkokį žaidimą.

- O, žiūrėkit, pikčiurna išeina, - nusijuokė su kitais vienas baltapūkis.

- Och, virstu kaip juokinga, - sarkastiškai nusijuokiau.

Bėgdama namo jaučiausi vieniša, keistai vieniša. Aš turiu draugų, turiu šeimą. Man nieko netrūksta. Bent taip atrodo. Sustojau pailsėti miške.

Mano pieštas, gal nelabai gerai, bet norėjau parodyti kokia mano savijauta šiandien... ;((

Mano pieštas, gal nelabai gerai, bet norėjau parodyti, kokia mano savijauta šiandien... ;((

Patiko (16)

Rodyk draugams

komentarai (4) | “47 įrašas, Gėjus?”

  1.   miss0h rašo:

    Gražu ;))

  2.   sniege rašo:

    Gražiai pieši :)

  3.   eglal3 rašo:

    Dėkui ;)

  4.   agnieskablogaslt rašo:

    Labai gražus piešinys :)

Rašyk komentarą