BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

50 įrašas! Šnekos

Aš greitai nusisukau, nuo visų mane stebinčių akių, į lango pusę. Labiausiai nenorėjau susitikti su Gabrieliaus akimis. Didelės ir rudos. Blakstienos kaip vėduoklės.

- Melisa, eisi? - nekantriai trypčiojo Kamilė. Kaip mažas vaikas, ką daugiau bepasakysi.

- O kam? Taigi aš nemoku žaisti, - skundžiausi. Paulas priėjo prie manęs.

- Galėsi su manimi pabendrauti, - šyptelėjo. Jaučiau, kad jis man tai pasiūlė su nusivylimu ir liūdesiu. Tikriausiai jis pats viso šito sumanymo intuziastas.

- Tai eini? - Kam atidarė duris. - Nu apsispręsk greičiau gi. Jau užknisi, Mel, - pakėliau akis į Paulą, o jis šypsojosi.

- Nu gerai jau gerai, su giliu atsidusimu atsakiau.

Lauke buvo šilta, bet vistiek viena ranka pastvėriau savo džemperį.

Važiavome neilgai. Kai automobilis sustojo, išlipau ir apsižvalgiau. Už 10 metrų buvo krepšinio aikštelė, prie kurios jau nubėgo Kamilė ir pradėjo mėtyti į kašį. Aš ėjau link suoliuko. Net nesisiūliau padėti Gabrieliui ir Paului nešant kelis krepšius. Vis dėlto, aš - mergina.

Kai viską padėjo šalia manę, Paulas prisėdo šalia, o Gabrielius nubėgo pas Kam ir bandė atimti iš jos kamuolį. Na, jam tai sunkiai sekėsi. Aš nusijuokiau.

- Kas yra? - Nusišypsojo Paulas.

- Manau, kad Gabius niekada iš Kam neatims kamuolio, - vėl sukikenau. Kamilė atrodė labai laiminga.

- Nes jis juda sulėtintai, na, kaip žmogus. Tai jam ir neina jo atimti, nes jis turi viską apgalvoti, - šyptelėjo.

- Aaa… Ar jūs, vampyrai, valgot? - štai kas mane domina. Taigi aš tiek daug valgau.

- Ta prasme, žmonių maistą?

- Nu?

- Galim, bet mūsų tai nepamaitina, kaip kraujas, - išpyškino. Aš net nustebau, kaip jis taip greitai. Bet paskui pamačiau, kad jis seka kiekvieną “1 prieš 1″ žaidimo atomazgą.

- O… žmonių?

- Žmonių labai skanus… - pavaidino, kad apsilaižė. Na, nors taip ir buvo. - Bet mes geriam gyvūnų…

- O tai tas pats?

- Nu mes pasisotinam užtektinai… - šyptelėjo.

- Nori pabandyti suvalgyti žmonių maisto? - sukikenau, nes jo veidas persikreipė, kaip įmynus į “karvės pyragą”.

- Gal geriau nereikia… man gerai ir kraujas, - pamirksėjo.

- Aš tai noriu… Žinai, pastaruoju metu, daug valgau… - atsidariau tašę ir iš jos išsitraukiau sumuštinį ir sulčių pakelį.

- Nes tau reikia daug energijos, - jis pažiūrėjo į sumuštinį. - Ir jame nėra nei lašelio kraujo? Kaip taip galima, - jis nusišypsojo, o aš nusijuokiau.

- Šiaip taip ištveriu, - pavaidinau, kad nuo kaktos nusibraukiu prakaitą.

- Wow, kaip tau sunku, - sarkastiškai pasakė Paulas ir užsiėmė burną.

- Ei! Visai užmiršau, kaip tau sekėsi su Šarlote? - šyptelėjau. Nu va, įdomu pasidarė, ir šiokia tokia prasmė.

- Ach… - Paulas suspaudęs lūpas šyptelėjo. Tikriausiai galvojo, kad neprisiminsiu, bet aš viską atsimenu. Net ir GAbrielliaus su…

- Ei! Ką jūs darot? - prie mūsų bėgo Gabius.

- O, Gabrieliau! Jūs jau baigėt? - su džiaugsmu balse ir akyse sušaukė Paulas. Bliamba, vistiek kadanors išpešiu. Nors ir negražu į svetimų reikalus kištis, bet… aii.

- Ne, aš pavargau, - pasakė tai grasiau, kad Kamilė išgristų. Toji sukikeno ir toliau taikliai mėtė į kašį.

Įdėjau Paulo foto ;)

Patiko (17)

Rodyk draugams

komentarai (3) | “50 įrašas! Šnekos”

  1.   Ieva rašo:

    patiko ;)
    noooriu darrrrr ;)

  2.   Saully.* rašo:

    Nioriu dar.. : D

  3.   agnieskablogaslt rašo:

    Patiko.. :)

Rašyk komentarą