BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

57 įrašas, širdis nori - protas neleidžia

Aš pradėjau perdėtai juoktis vien dėl to, nes tarp Džošo ir Gabrieliaus tvyrojo keista energija. Dėl visa ko, stovėjau tarp jų, nors ir teko iškęsti tą lauką.

Džošas vis atsisukdamas virė kažkokias bulvytes, o Gabrielius žiūrėjo per langą. Na, o aš, ką gi daugiau beveiksiu, kramsnojau sausainius. Kaži kur Po? Juk ji man parašė, kad atvykčiau. Vyravo baisi tyki tylą. Kaip užknisa! Negaliu!

Nu va, Džošas ant stalo padėjo pietus, nors turėtų būti pusryčiai. Į savo lėkštę prikrovė daug bulvių ir tris arkliškus kepsnius, į savąją įsidėjau du kepsnius ir mažiau bulvių negu Džošas. Po dar nėra, o aš jau pusę suvalgiau. Gabrielius sėdi ir žiūri, kaip aš kramtau.

- Kas jums yra? Jau užknisot negyvai! - neištvėusi paklausiau. Tie abu vienas į kitą pažiūrėjo piktu žvilgsniu.

- Kas daugiau? Ko tu nepasakei, kad į namus nusususį uodą atsiveši? - atsitojo ir rėkiantis paklausė Džošas.

- O kodėl nepasakei, kad atvažiuosim į šunydę? Ką? Čia jūsų pilna, - apsižvalgė Gabius. Bet pala, ką? Šunidę? Taigi aš tas pati, kas yra ir Po su Džošu.

- Dink, gerai? Varyk pas Juodaplaukę kūtvėlą, - atsistojau. Žiauriai nervas paėmė. Blet, ką jis čia sau galvoja?

- Bet kodėl? - žiūrėjo į mane gailiom akimis. Kai jau mano širdis buvo baigusi jam atleisti, nors ir kaip būtų pasakęs, jis pasakė greičiau: - Tai dėl to, kad pavadinau šiuos namus šunide? - aš ir vėl prisiminiau dėl ko supykau.

- Ogi taip!  Neužmiršk Gabrieliau, aš taip pat stichvilkė! Niekada to neužmiršk, ir galvok ką šneki. - išrėkiau jam tai tiesiai į veidą. Ir nei kiek nesigailėdama. Jis priėjau arčiau manęs, o Džošas pradėjo urgzti. Pirmą kartą girdžiu. Nors ir kaip kvaila būtų pagalvoti, bet grynai kaip šuo.

- Bet tu taip pat ir vampyrė, tu - atsimink tai, - išėjo iš Po ir Džošo namo. Aplink save jaučiau jo pagiežą ir kvapą, kuris mane svaigindavo, jo balso likučius. O džošas šia atsiminimo akimirką sugadino:

- Ir tu, tipo, tiki? - pakilnojau pečius ir nuleidau galvą. Vis dėlto, jis man rūpėjo, kad ir kaip sunku būtų tai pripažinti. - Eik tu, Melisa, nekrepk dėmesio į jo pakrykštavimus. Jis tik paprastas uodas. Visada atsimink tai, beje, neužilgo grįš Polina. - Nunešė inddus į kriauklę.

- Bet jei aš ištikrųjų pusiau vampyrė, ar dar kas? Taigi aš išgėriau gyvūno kraują, ir mano akys ne tokios, kaip jūsų, - vos nepradėjau verkti. Šaindien per daug susijaudinusi esu, kad visa tai ištverčiau, man reikia pasivyti Gabrielių, ir jo paties paklausti apie tai.

Nieko nesakiusi Džošui išsmukau iš jų namų ir sustojusi kieme pauodžiau Gabrieliaus kvapą. Jis bėgo į šiaurę, bet Londonas rytuose, tikriausiai jis bėga pas Mišelę. Bet tiek to, taigi aš noriu tik paklausti, ar ne? Pasisukau į šiaurę, ir mano kūnu pasklido karštis, kuris suteikė man jėgų lėkti per mišką. Pasileidau žemės paklote, bet paskui pasidarė per daug kliūčių bėgti ja, tai kas kartą pagriebdavau medžio šakas ir peršokdavau upelius ar medžius nuvirtusius nuo audrų. Po kokių 15 km kvapas staiga pakeičia kryptį į rytus, jis visai netoli nuo manęs. Pradėjau lėkti link jo ir likus keliems šimtams metrų sustojau, ir mano pilvas susisuko nuo alkio, nuo kvapo, kuris sklido nuo Gabrieliaus ir šalia jo gulinčio gyvio…

Patiko (21)

Rodyk draugams

komentarai (5) | “57 įrašas, širdis nori - protas neleidžia”

  1.   Ditutea rašo:

    geras skyrius kada dar?

  2.   darkness rašo:

    It might be a human? :)

    Laukiu dar… :)

  3.   eglal3 rašo:

    ;DDD PALUKESI PAMATYSI, ;DD

  4.   pixmix.lt rašo:

    http://WwW.PixMix.Lt <—- Nemokama Mp3 Muzika čia

  5.   replica tiffany jewelry rašo:

    Browse our jewelry catalogue to find out your favorite tiffany jewelry Make in tiffanystores.org now.

Rašyk komentarą