BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

64 įrašas, išžudymas

Mes pavalgėm kažkokių dešrelių su duona ir išvažiavom atgal į Birmingamą. Man ištikrųjų jau neberūpėjo tas sušiktas Gabrielius. Dabar mano galvoje buvo tas atsitikimas su Luise. Ištikrųjų pagalvojus, jeigu Gabrielius nebūtų išvažiavęs, aš nebūčiau važiavus čia ir neradus Luisės leisgyvės. JI dabar galbūt nebebūtų gyva.

Kai važiavom Luisei viską papasakojau apie savo gyvenimą šiais paskutiniais metais. Ji tik linkčiojo, matyt, nelabai viską suprato, bet aš jai sakiau, kad ji manęs nepertraukinėtų, ne tada nieko nepasakosiu.

- O tai ką dabar darysi su Gabrieliu? - galų galiausiai paklausė Luisė.

- O ką? Nieko, - nervingai prunkštelėjau. - Jis mane paliko dėl tos kalės Mišelės, tai tegu ir būna su ja. Man nerūpi, - piktai žiūrėjau į kelią, nes giliai savyje žinojau, kad taip nėra, kaip sakau. - Va jau atvažiavom.

Sustojome dideliame kieme, apsuptame daugybės medžių. Tai Polinos ir Džošo kiemas. Išlipau iš mašinos ir su Luise nuėjom į namus. 

Girdėjau, kad viršuje kažkas yra. Taigi tyliais žingsniais užlipau. Ten buvo balkonas į ežero pusę.

Jame kažkas šnekėjo ir aš sustojau paklausyti, kas ten šneka. Aišku, Luisė viską darė ką ir aš.

Girdėjau Polinnos ir Džošo balsus, bet buvo ir dar kažkieno. Esu girdėjusi, bet jo nesitikėjau. Tai buvo Mišelė. Vaikučiai gailiai verkė ir tai mane privertė įsiveržti į kambarį.

- Kas čia vyksta? - apsižvalgiau. Čia buvo visi, kuriuos aš pažinojau iš stichvilkių ir ne tik: Gabius, Paulas, Ppolina, Šarlotė, Džošas, Vaikai, Mišelė, Sabina, tie kiti vaikinai iš Gabiaus namų.

- O ką nematai? Susirinkimas, mieloji, - pasakė Gabrielius. Mišelė išėjo į priekį.

- Anglijoje pasidarė perdaug stichvilkių, todėl kažkuriuos reikia išnaikinti, - pasakė su linksmumo gaidele.

- O kam? Taigi daug tos vietos, - atsakiau, o Gabrielius pašaipiai nusijuokė.

- Per didelis skaičius, brangioji, - vėl įsikišo tas šūdžius. Ach, kaip jis mane nervina.

- Dink iš akių, gerai? - atšaukiau jam.

- Negi pyksti? - nusijuokė visi, tik ne Paulas ir Šarlotė.

- O ką jūs naikinsite? - paklausiau nebekreipdama dėmesio į Gabiaus išsišokimus. Mišelė palinkčiojo Sabinai ir ši neįtikėtinai greitai pačiupo Nemirtingą dangų. Aš taip vadinu Polinos vaikučius. - Juos? - pasakiau, kai Sabina sustojo prie Mišelės.

- Taip, o ką daugiau? Tavo draugę? - nusijuokė. Užsiplieskiau.

- Mane, - sušaukiau. - Žudykit mane, ne vaikus, - priėjau prie Mišelės ir pažiūrėjau į ją savo degančiomis akimis.

- Hmm… Gerai, Sabina atiduok vaikus, - pašaipiai pasakė Mišelė. Ji taip greitai nusileidžia?

MIšelė pasiraitojo rankoves ir ji nusišypsojo.

- Pala, o kodėl vampyrų nereikia išnaikinti? Man atrodo, jų yra daugiau negu mūsų. - pasakiau.

- Nes mes netrukdom, - norėjo sučiupti man už galvos, bet aš greitai pasitraukiau.

- Bje, ar mes neesam sukurti tam, kad jus žudytumėm? - linksmai paklausiau. - Reiškia, mes esam už jus stipresni, siurbelike, - nusijuokiau. Kažkaip kai žaidi su savo gyvybe pasidaro labai linksma.

Patiko (23)

Rodyk draugams

komentarai (5) | “64 įrašas, išžudymas”

  1.   Saully.* rašo:

    Omg ikelk butinai snd ziauriai idomu..! # #

  2.   ..@@.. rašo:

    Labai patiko!! Laukiu dar :))

  3.   darkness rašo:

    Nu labai patiko..:) siurbelike xD

  4.   wile rašo:

    Kieta :D
    Idek kuo greiciau dar :)

  5.   sapnuprincese rašo:

    wau:DDD dar dar dar

Rašyk komentarą