BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

65 įrašas, Pabaiga brangieji

- Mnau, kad ne, - nusivaipė Mišelė.

- Nu gerai, tai ko lauki? laužk galvą ir viskas, - pasakiau.

” Atsargiai nežiūrėk jai į akis, jos akys sukelia skausmą” - išgirdau Polinos balsą, ir prisiminiau, kad ji moka šnekėti mintimis.  Norėdama pasakyti, kad supratau linktelėjau jai. ” Dėkui, kad išgelbėjai mano vaikus”, taip pat linktelėjau ir nusišypsojau.

- Žinai, aš noriu pažiūrėti, kaip tu kankiniesi, - sukikeno Mišelė. Nu man visko užtenka.

Netikėtai iššoko nagai iš pirštų ir aš styktelėjau ant Mišelės, ji greitai pasitraukė. Iš akių pasileido liepsnos ir Mišelė iš nuostabos išsižiojo.

- Nemačiau, kad šunys gali bendrauti su ugnimi, - sustojo atokiau.

- Matyt nežinojai, kad aš turiu ir vampyrų genų, - nusijuokiau.

- Ir kaip tai galėjo atsitikti? - pažiūrėjau į Gabrielių paniekinamu žvilgsniu ir jis nurijo seiles.

- Mane užkretė vampyras, Mišele, Gabrieliaus brolis, kuris buvo sužeistas stichvilkio, - pašookau į orą, ir kol ji gaudsi mintyse, prispaudžiau ją prie grindų. - Negi esi per silpna? - nusijuokiau ir užspaudžiau jai kaklą. - Tavo vaikinas tau nepadeda? - nusijuokiau. Bet kažkaip… nervingai.

- Man… nereikia… niekeno pagalbos, - išstenėjo.

Sukaupiau visas jėgas ir pabandžiau užkaitinti savo jėgas taip, kad ji pradėtų degti. Neilgai trukus, mano venomis tekėjo verdantis kraujas, kuris susimaišė su šaltesniu ir sutekėjo į mano smegeni, nagus ir dantis. Jaučiau, kad akys vėl paraudonuoja ir iš manęs pradeda sklisti juokas. Nemaniau, kad galiu šitaip užkaisti, bet staiga, ant savo pečių pajutau šaltas rankas. Bandžiau jas nupurtyti, bet neišėjo.

- Melisa, viskas, nieko nebedaryk, - išgirdau Paulo balsą. - Ji nebegyva.

Nustojau degti. Savo akimis sekiau nuo savo rankų, kurios smaugė Mišelę, iki jos veido ir akių, kurie buvo pabaltavę. Ant kaktos matėsi raudonos venos, o iltys matėsi pro jos pravertą burną. Nustėrau. Nejaugi gaalėjau nužudyti dalyką, su kuriuo kątik šnekėjau? Tai yra neapsakomai baisu.

Aplinkau negirdėjau nei vieno garselio, nei vaikai nebeverkė.

” Tu ją nužudei, mieloji” - tepasakė Polina. Iš akių, nežinia dėlko, pradėjo tekėti ašaros ir Paulo rankos atkabino manas nuo Mišelės kaklo. ” Tu ją per smarkiai spaudei, bet taip jai ir reikėjo. Nesigriaužk” - liūdnu balsu pasakė Po.

- Bet… Bet kaip? - Paulas mane apkabino. O mano akys vis dar buvo plačiai atsimerkusios ir lyg stiklinės.

- Nepajautei, kaip tave užplūdo galybė jėgų ir tu ją užsmaugei. Nors jei ir nereikia ro, kad išgyventų. Tu jai vos nenuplėšiai kaklo, Melisa, - atsitraukė ir pažiūrėjo man į akis. - Ji stipriausia vampyrė visoje Euro-Azijos žemyne. O tu ją nužudei, Melisa, - dabar jis su džiaugsmu į mane pažiūrėjo.

- Kodėl tu džiaugiesi?

- Nes dabar niekam nebereikės bijoti jos, - parodė su pirštu į jos lavoną, kuris jau baigė išdžiūti.

- Tai čia tas gerai ar ne? - sumirkčiojau, kai prie manęs pribėgo Sabina ir Šarlotė, ir apsikabino.

- Tai ašku, kad gerai. Ne gerai, o puikių puikiausiai.

Dvidešimt ketvirtasis skyrius

Visą likusią dieną visi šoko, dainavo. Žodžiu, džiaugėsi vampyrės mirtimi ir nauja laisve.

Stebėjau, kaip Šarlotė su Paulu meiliai bendrauja, kaip Polina su Džošu žaidži su Nemirtingu dangumi, kaip kiti džiaugiasi gyvenimu. Svarbiausia, mano draugei nebuvo liūdna, nes ji jau bendravo su kitais vaikinais, kurie rimtai varvino dėl jos seiles.

Buvau neįtikėtinai malonu, kad nužudžiau gyvastį neveltui. Kad dėl vienos gyvybės, daugybė galės gyventi laimingai. Pagaliau vampyrai ir stichvilkiai bendrauja, ir liaudiškai tariant, baliavoja kartu. Negana to, man kažko trūko. Širdyje, mažoje kertelėje norėjau ir aš džiaugtis šokti bei linksmintis. Bet to didesnės kertelės man to neleido, nes viena širdies dalis buvo kitur, o ta dalis buvo ten už namo kampo šnekanti su Paulu. Tai Gabrielius.

Esu perdaug išdidi, kad nueičiau ir paprašyčiau susitaikyti. Ypač po to, kaip jis šiandien su manimi bendrvo.

- Mel, - pašaukė kažkas mane iš už nugaros. Aš atsisukau. Ten stovėjo Paulas.

- Hmm? - atrodė, kad buvau primigusi begalvodama apie savo jausmus.

- Su tavim norėjo pagalbėti Gabrielius, - susirūpinusiai pasakė Paulas.

- Kam? - piktai atrėžiau.

- Nagi suprask, jis taip šnekėjo ir elgėsi tik dėl to, nes jis priklausė nuo Mišelės, - dėstė man Paulas.

- Jo? O tai kodėl negalėjo man visko pats pasakyti prieš išvažiuodamas? - piktai atšaukiau.

- Nežinau, kaip ten viskas buvo. Bet eik su juo pašnekėti, - pasilenkė ir pabučiavo mane į skruostą.

Ėjau lėtai ir galvojau ką jis man dabar pasakys. Bijojau, kad nepradėčiau bliauti, ar ką. Visgi silpnumo akimirkų man dabar perdaug pasitaiko. Nuėjau į namo verandą ir ten pamačiau jį.

- Melisa, atėjai… - nutilo pamatęs mano rūstų veidą.

- Čia tik dėl Paulo, - rimtai atsakiau. - Ko nori?

- Norėjau atsiprašyti…

- Už tai, kad mane palikai? Už tai, kad mane paliika dėl mirusios Mišelės? Tai ką liūdi dabar? Nebijok, neguosiu. - Susinėriau rankas ant krūtinės. Mano galvoje viskas virė, ir mano širdyje grūmėsi daugybė jausmų Gabrieliui.

- Ne, už tai, kad anksčiau tau nepasakiau, kad turiu paklusti Mišellės valiai, nes tada ji mane perduos tarybai, kuri mane nužudys. Ir už tai, kad… anksčiau tau nepasakiau, kad beprotiškai myliu tave, nors tu ir stipresnė už mane, - liūdnai šyptelėjo. Šiaip tai tvardžiausi, kad nepulčiau jam ant kaklo.

- Ir viskas? - paklausiau, nes daugiau nežinojau, ką jam pasakyti.

- Dar ne… - lėtai priėjo prie manęs, ir aš vėl sukaitau.

Paėmė mano veidą su savo šaltomis rankomis, ir prisitraukė prie savęs.

Jaučiausi taip pat, kaip ir pirmą kartą, kai jį bučiavau. Norėjau skrisi, bet mane tvirtai prie savės laikė prispaudęs Gabrielius. Ir aš tuo džiagiausi. Lengvai jam atsakiau į bučinį ir pasinėriau į jo šaltą tvirtą glėbį, ir niekada nenorėjau iš ten ištrūkti.

Pabaiga

Patiko (22)

Rodyk draugams

komentarai (4) | “65 įrašas, Pabaiga brangieji”

  1.   sniege rašo:

    man labai patiko tawo istorija. Butinai skaitysiu ir naujaja. :)

  2.   sapnuprincese rašo:

    Dive kaip gražu…. Gaila, kad taip greitai baigėsi:(

  3.   Ditutea rašo:

    pabaiga? ne ne negalima taip noriu dar, gaila tikrai faina istorija ;]]]]]]]

  4.   eglal3 rašo:

    Nu va! ;D
    Daugiau, tiesa pasakius, nelaba ka besugalvojau parasyt, todel ir nutraukiau… ;D
    Dekui ;***

Rašyk komentarą