BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Be temos’ kategorija

DĖKUI

2010-06-22

DĖKUI, KAD SKAITĖT ŽMONĖS

Paskutinis įrašas gavosi ilgiausias, nes norėjau jį padaryti įspūdingesnį.

Štai ši pirma istorija, gal neuvau visiškai tobula, kaip kad paskaičiau kitų, tai gali apsiverkti atsisėdusi prie to kompiuterio. Na, nelabai moku perteikti jausmus, bet kažkiek visteik parašiau.

Manau, kad daugiausia čia skaitė merginos, kažkodėl. Nes, na, galvoju, kad vaikinam nelabai rūpi istorijos apie meilę ir t.t. Bet nesvarbu. Žinau, kad buvo kelios merginos, kurios visada palikdavo komentarus po mano įrašais, ir kiekvieną dieną juos atsivertusi mane apimdavo Laimes fazė, kad rašau nebereikalui.

Taip pat dėku, kad spausdavOT tą nykštuką.

Tikiuosi patiko, ir galite skaityti mano kitą istoriją ČIA

Myliu, bučiuoju ir iki ;)

Eglalė

Rodyk draugams

Ei, žmogeliukai!

2010-06-12

Su pakilia nuotaika noriu pranešti, kad pradėjau dar vieną istoriją. Jei norite pažiūrėti spauskite ČIA.

Dėl šios istorijos nesijaudinkit, tikrai pabaigsiu.

P.S. Norėjau paklausti (net pačiai juokas ima), kaip reikia įsidėti skaitiklį į blogą? Aš nesuprantu… ;DDD

Jei žinosit parašykit.

DĖĖĖĖKUIII ;****

Eglalė

Rodyk draugams

Dėmesio!

2010-05-24

Sudėjau veikėjų nuotraukas puslapyje Foto :)*

Nežinojau, kaip padaryti, kad eitų palikti komentarus. ;(
Jeigu norit ką nors pasakyti, tai galite rašyti šio įrašo komentaruose.

Dėkui, kad skaitot,
Eglalė

Rodyk draugams

Įdomumo dėliai ;D

2010-05-17
Na, čia kažkada seniau rašiau per Word’ą šią istoriją. Aišku, jos nebaigiau. Noriu sužinoti, kaip jums tai? Ir gal kada nors, sukurčiau blogą, kuriame būtų ši istorijėlė.
Nu, čia gal šiek tiek mažai, bet, man atrodo, turėtų būti užtektinai. ;DD*
Tikiuosi patiks!
Eglalė

-         Ahaa… dar apie tai nieko nemasčiau, bet tu jį kažkaip turi sugėdinti… beje, mes tau dar nenuėmėme kabių…

-         Nu jo,bet tam reikia pinigų.. o aš jų kaip žinai nelabai turiu. Bet aš kai ką sugalvojau apie Tomą… - bandžiau nutaisyti tokią miną, kad atrodyčiau kaip išdykusi..

-         Na na, tai kokia gi ta mintis? - matyt Melani tai užvedė..

-         Mes galėtumėme padaryt moksliukų klubo šokėjas, kurios būtų, manau, kaip ir paskatinimas šokti ir kartu mokytis vaikus, nu aišku, jei mes gerai pasirodytumėm. Aš lankiau šokių būrelį kaimelyje, kuriame gyvenau, tai šiek tiek moku šokt… - išraudau…

-         Manau, nebloga mintis! - sušuko Melani.- tai kaip mes subursim?

-         Aš galvoju taip, kad mes paklausim tų žmonių kurie gerai mokinasi.. ar ne?

-         Nu taip, bet kaip tai susiję su Tomu?

-         Aš pabandysiu jį sužavėti savimi.. - na va, jau per daug savimi pasitikėt pradėjau.. - Ir gal taip išeis.

Rodyk draugams

Veikėjai!

2010-04-18

Pamaniau, kad galėčiau įdėti nuotraukas, kuriose būtų mano sugalvoti veikėjai. Aš rinkau tokie kokie man patiko, tačiau jūs galite taip pat siūlyti.

Pakomentuokite :)

Bobas

Bobas

Gabrielius

Gabrielius

Luisė

Luisė

Melisa

Melisa

Rodyk draugams

6 įrašas, užpakalis ir miškas

2010-04-17

- Nu jo… - suplojau rankomis. - Bent man taip atrodo. - nusijuokiau.

Lipdama į mašiną dar apsižvalgiau. Gal būt tikėjausi pamatyti Gabrielių dar kartą, o gal būt - nenorėjau vykti namo. Atsisėdau ir užsisegiau diržą.

- Tai… hmm… ką veikėte, kad taip Lui nusitašė? - pajudėjo iš vietos su mašina ir per veidrodėlį pažiūrėjo i Luisę.

- Aš su ja beveik šiandien nebuvau. Ji su kažkokiu vaikinu susipažino, o aš jo nepažįstu. Sedėjau prie baro. Buvo linksma. - nusisšypsojau ištarusi paskutinius savo žodžius.

- Tai tu neklausiai jos, koks jo vardas? Gal aš būčiau pažinęs tą berną. Prigirdė mano sesę, šūdžius, ligi sąmonės netekimo. Tu tik pažiūrėk į ją. - kažką dar suburbuliavo ir įsuko į greitkelį link mūsų kaimelio.

-  Na šiaip, nenorėjau jiems trukdyti. ji atrodė laiminga. Ir, manau, reikėtų kaltinti barmeną, kad davė jiems gėrimų. - pažvelgusi pro langą, pamačiau Gabrieliaus atvaizdą miško glūdumoj. Šiek tiek sumišau ir greitai nusukau akis nuo lango.

- Eik tik! Gabrielius niekada nenugirdytų merginos, jis nori, kad mergina viską girdėtų ir suprastų. Na bent tuo metu, kai jis su ja šneka. Keistas bičas. - papurtė galvą. Jau buvome už penkių kilometrų nuo mūsų namų.

- Bet ten yra ne vienas barmenas. Kokie trys mažiausiai.

- Ne. Jis nieko neįsileidžia į “savo erdvę”. Gabrielius sako, kad jam kiti trukdo dirbti. Galiu sakyti, kad jam net nereikia antros rankos, jis žiauriai greitai laksto.

- Geras. Šiek tiek keistokas, ar ne?

- Jo, tačiau jis toks įdomus vaikinas. trodo, kad viską žino ir supranta. jeigu apie ką nors šnekame, jis visada turi bent po vieną istoriją iš bet kokios temos. Supranti, reikia pačiam pabendrauti, nes jo apipasakoti neįmanoma.

Jau grįžome į savo namus. Bobas man padėjo parvilkti Luisę namo. Ji begalo sunki, kai yra miego stadijoje. Numovėm jai batus. Vėliau Bobas išėjoiš Lui kambario, nes nenorėjo savo sesers matyti pusnuogės. Nuvilkau jai tuos rūbus ir užmoviau naktinius. Tik paguldžiau ir apklojau, jis pradėjo knarkti, kaip senas diedas.

Išėjusi iš kambario nusijuokiau. Po to sugalvojau, kad noriu arbatos.

Nuėjusiį virtuvę nusigandau. Joje sedėjo Bobas.

- Oh! Galvojau, kad išėjai! Kaip išsigandau. Vos infarkto neįvariai. - nusivilkau savo švarkelį. Buvau apsirengusi paprastai, nors ir ėjau į klubą. Juodi aptemti džinsai, mėlyna laisva palaidinė. Plaukus buvo pasileidusi.

Eidama į virtuvę pradėjau rištis plaukus į kuoduką..  Tačiau jaučiau, kad į mane įsmeiktas žvilgsnis. Atsisukau, o Bobas net nesiteikė baigti spoksoti į mano užpakalį.

- Ei! Kur žiūri? - paėmiau arbatinuką ir pradėjau pilti į jį vandenį.

- Nusuko žvilgsnį į obuolius ant stalo.

- Ei, aš mačiau, kad tu žiūrėjai į mano užpakalį. - nusijuokiau ir įjungusi virdulį nuėjau prie apintelės su puodeliais ir arbatomis. - Nori arbatos?

- Norėčiau. - šyptelėjo. - Aš niekada nesusimąsčiau, kad tu gali būti tokia graži ir žavinga, Mel. Kaži kodėl. - pasiėmė vieną bananą.

-Tu mėgsti su cukrum ar be? - nekreipiau dėmesio į jo pamąstymus.

- Su vienu šaukšteliu. Dėkui. -valgo bananą. Matosi, kad kažką galvoja. O ką?! ką!? Belekaip norėjau sužinoti. Nežinau, kodėl, bet šiandien esu labai smalsi. - Man įdomu, ar galiu paklausti?

- Taip aišku. - užpyliau verdančiu vandeniu citrinų arbatą. - Ko norėtum manęs paklausti?

- Na… ar tu turi vaikiną? - šiek tiek susimąsčiau, nors ir nebuvo ką čia bemąstyti.

- Ne, o ką? - ir vėl smalsu.

-Tokia protinga ir neturi vaikino?

- Nu, kad matai, visi vaikinai galvoja tik apie savo apatinius draugelius. - parodžiau pirštu į klyną.

- Eik! Ką tu? Manai, kad aš tik apie tai ir tegalvoju? - atsistojo ir priėjo prie manęs.

Rodyk draugams

4 įrašas, nepažįstamas vyras

2010-04-15

Trečiasis skyrius

Žmonių buvo pilna. Ir vyrų, ir moterų. Pažoūrėjau į barą ir nusigandau, žmonės buvo apspitę barą taip, kad jo net nesimatė.

- Klausyk, aš einu prie baro, kaip nors, paimti mums atsigerti. Ko tu norėtum? - skubėjau, nes pamačiau  vieną gerą tarpelį, pro kurį lengvai nusigaučiau ligi gėrimų.

- Gal… gal “martinio” noriu… - svajoja kažką ji čia. - Hmm. Gerai, aš einu surasti mums staliuką.

- Aha.. - nubėgau į seniai stebėtą tarpuką.

Laimė, kad niekas jo neužėmė, nes tik priėjau prie baro, manęs iškart paklausė aukštas vyrukas žaliomis akimis:

- Sveika, ko norėtum? - nusišypsojo. Jo dantys buvo labai balti ir lygūs. Gražu.

- Labas. Mano draugei “martinio”, o man… balto vyno. Kiek kainuos? - krapščiau iš rankinuko piniginę, bet barmenas patapšnojo man per ranką.

- Ne nereikia. Jūs, kaip matau, pirmą kartą čia. Beje, kodėl vyną geri? Taigi šiandien penktadienis, atsipalaidavimo vakaras. Čia neformali vieta. - pagalvojau.

- Na nežinau. Man vynas labai skanus. - šyptelėjau ir prikandau lūpą. - Beje, dėkui už gėrimus. - šaukiau per muziką eidama nuo baro. Bet barmenas peršoko per barą, ganėtinai lengvai, ir mane pasivijo.

- Palauk, gal nori mane supažindinti su savo drauge? Jei ji tokia pat graži kaip tu, tai man būtų šiandien labai pasisekę šiandieną.

- Keliom merginom tai jau sakiai? - nusijuokiau. - Am. Gerai. Eime. - pradėjau eiti ir žvalgiausi kur galėjo dingti mano ištikimoji draugė Luisė. Bet niekur jos nemačiau. - Kur ji dingo? - šaukiau. Bet tikriausiai jis manęs negirdėjo, nes net nepakreipė galvos. Tačiau sustojo.

- Tai kurgi ji? - pamasavo rankomis.

- Nežianu. - pasisukau link minkštų fotelių, o mano nuoširdžioji draugė ten, aistringai, tiesiog pašėlusiai bučiuojasi su kažkokiu man visiškai nepažįstamu vaikinu.  - Na, manau, kad dabar ji nelabai turės kada su tavim susipažinti. - parodžiau į ją galvos mostelėjimu barmenui. Jis nusijuokė.

- O ji, laiko bereikalo neleidžia! - pašiaušė savo tamsius plaukus, šviečiančius nuo prožektorių ir lazerių įvairiomis spalvomis.

- Na, jo.. Tai gal jau nori eiti dirbti, jei su mano drauge nesusipažinai? - atsigėriau savo balto vyno (vos nesumaišiau su “martiniu”), ir žvilgtelėjau į savo draugę.

- O negaliu su tavimi bendrauti? - nusišypsojo. - Juk tu dabar viena nebūsi. Jei nori gali atsisėsti ten prie baro, ir kol aš dirbsiu galėsim pasišnekėti. Ir man bus linksmiau, ir tau tai liūdna nebus. Tai kaio? - parodė su ranka link baro.

- Cha! Na gerai! Su tavimi bus geriau nei vienai. Žymiai geriau. - kaip duosiu į snukį tai Luisei!!! Mane vieną paliko. - O kur man atsisėsti? Čia tiek daug žmonių aš tau tik trukdysiu.

- Ne. Kur tau? Žiūrėk, kitoj pusėj pilna vietų.

- Nu gerai. - pradėjom eiti. - Žmogau, gal nori išgerti mano draugės “martinį”? Nes aš jo negersiu.

- Darbe gerti negaliu. Nebent po darbo.

- Tai kur man dėti dabar?

- Duok parduosiu! - nusijuokė. - Tikiuosi tu jo negėrei?

- Ne. Sakiau, kad aš tokių stiprių gėrimų negeriu. - padaviau stiklinę jam.

- Tai įdomu. Turėsi papasakoti, kodėl? - nuėjo už baro.

- Mhm. - atsisėdau ir gurkšelėjau vyno. Apsižvalgiau, o mano draugė dar su tuo nepažįstamuoju.

- Nenori su manimi bendrauti? - nuėjo prie alaus pilstytuvo su bokalu.

- Kodėl? Aš taip taigi nesakiau. - nustebusi ir vos neužspringusi prašukau, ir atsisukau jo pusėn.

- Na, žiūri į savo draugę. Galvojau, kad tau čia neįdomu. - pradėjo pilti vyną. - Pala, taigi aš dar nežinau tavo vardo. Tai koks jis?

Rodyk draugams

Sveiki

2010-04-12

Mergina 19 metų, gyvena Anglijoje, mokinasi universitete… ir slepia randą, kur jį gavo žino tik Ji ir jos senas draugas.

Tai istorija apie merginą su randu.

Pakomentuokite

Rodyk draugams